Kaip lietuviams aplenkti Butaną ir tapti laimingiausia tauta pasaulyje?

Džiaugsmą derėtų skirstyti į kelis tipus: buities ir būties. Būties džiaugsmas kyla spontaniškai ir neturi priežąsties. Ji savaime patiriame vaikystėje.

Vėliau, stiprėjant ego (savimeilei), mes prarandame šią prigimtinę sąvybę ir imame ieškoti džiaugsmo išorėje. Džiaugsmą patiriame įsigiję naują drabužį, automobilį, akinius, namą,  ir t.t. Prie buitinės laimės derėtų priskirti ir mūsų džiaugsmą išvydus stulbinantį gamtos stebuklą ar meno kūrinį.

Palaipsniui būties džiaugsmas pasitraukia į antrą planą, o mes įsisukame į “voverės ratelį“: plušėti – turėti – džiaugtis – nusivilti. Kuo dažniau besiekdami džaugsmo nusiviliame , tuo dažniau susimąsome, kad turi egzistuoti geresnis gyvenimo būdas. O raktas į džiaugsmingą, laimingą gyvenimą paprastas – grįžti į vaikystę ir šįkart sąmoningai susiliesti su būtimi.

Supratau, kad atsakyti į abstraktų klausimą facebook’e keliais žodžiais nepavyks.  Todėl, neapeliuodamas į absoliučią tiesą, pateikiu Jūsų vertinimui 10 punktų programą, kuri padėtų lietuviams atsikratyti depresijos, aplenkti Butaną ir tapti laimingiausia tauta pasaulyje:

  • Mažiau rūpintis savimi, o daugiau kitais šalia esančiais žmonėmis, jautriai atsiliepti į jų poreikius. Palaipsniui atsikratyti egocentriško mąstymo įpročio ir išsiugdyti  atjautą
  • Atgaivinti malonią, rūpestingą, paslaugią kalbą! Atsikratyti grubaus bendravimo įpročių: keiksmažodžių, niurzglaus, pakelto, įsakmaus balso ir t.t.  Mandagumas mažina įtampą, skatina širdingą bendravimą ir bendradarbiavimą bei verslo plėtrą
  • Apie šeimą, gimines, draugus, kaimynus, Tėvynę, kalbėti tik gerus dalykus. Net jei jie skaudina Jus. Nepatyrę pagarbos ir dėkingumo netapsite laimingi
  • Rūpintis ne tik kūnu, bet ir protu! Užsiimti savistaba, minčių perkeitimu, meditaciją arba dažniau stebėti žvaigždes
  • Sąmoningai valdyti dėmesį! Dėmesys – vienintelis dalykas, kuri žmogus gali išties kontroliuoti. Galioja Auksinio pjūvio taisyklė – didžiausią dėmesį skirti dabarčiai
  • Šypsotis ir juoktis! Išnaudoti kiekvieną progą. Vengti pašaipų ir patyčių, nes jos skatina priklausomybę (nuo išorinių subjektų)
  • Švęsti šventes! Šokti, dainuoti, tapyti, rašyti eiles, deklamuoti, …Dalyvauti, patirti bendrystės jausmą, o ne likti renginių ar procesijų žiūrovais ir kritikais
  • Beieškant tautinio tapatumo, neaukštinti savosios ir nemenkinti kitų tautų. Kuklumas puošia ne tik žmogų, bet ir tautą, o tautinė savimeilė (ego) yra kolektyvinis Jūsų priešas
  • Tobulėti pačiam, o ne siekti pakeisti kitus. Savo pavyzdžiu įkvėpiame daugiau, nei pamokslais. Velnių išvarymą palikti egzorcistams
  • Dėmesingai rinkis draugus. Žmonės lyg susisiekiantys indai.
  • Daugiau veikti, mažiau abejoti. Praktikuojantis ateistas arčiau Dievo, nei nepraktikuojantis krikščionis
Reklama
Paskelbta temoje Kontempliacija, Kūrybingumas, Meditacija, Pozityvus mąstymas, Žydrųjų vandenų strategija | Pažymėta , , | Komentarų: 1

Atsparumo Putino propagandai testas

 

 

Paskelbta temoje Politika, Propaganda | Pažymėta , , , , , , | Parašykite komentarą

Kodėl šauni programėlė Shazam trukdo džiaugtis gyvenimu?

Berods, prieš metus sužinojau apie mobilią aplikaciją Shazam. Tai labai šauni Android programėlė, kuri atpažįsta skambantį muzikos kūrinį ir indentifikuoja jo pavadinimą bei atlikėją. Nuostabu, kad ji per kelias ar keliolika sekundžių teisingai atpažįsta kūrinį tarp tūkstančių kitų panašiai skambančių muzikos įrašų. Tiesa, vienos kitos retesnės dainos ar atlikėjo ji neaptinka savo kartotekoje, bet tai palyginti retos išimtys.

Įsidiegęs į savo telefoną, suskubau naudotis Shazam. Išgirdęs patinkančią nežinomą dainą tučtuojau įsijungdavau programėlę ir įkeldavau kūrinį į Shazam kartoteką telefone.

Besimėgaudamas Shazam pastebėjau, kad vis mažiau klausausi muzikos, o “inventorizuotų“ dainų niekados vėliau neperklausau. Vidinį pasitenkinimą kelia įrašų kaupimas, o ne patys muzikos kūriniai. Beto, įjungti Shazam vairuojant automobilį keblu, todėl sukeliu papildom` avarijos pavojų.

Stebėdamas save pastebėjau, kad vienu metu pasireiškia dvi prieštaringos mentalinės programos. Viena – “Džiaugtis šia akimirka ir mėgautis muzika dabar!“. Kita – “Atsisakyti malonumų, kaupti “turtą“ ir mėgautis juo ateityje!“. Kuri iš jų teisinga?

Išties abi pasąmoninės programos naudingos, jei renkiesi tarp jų sąmoningai. Supratau, kad nesu toks melomanas, jog  įrašus vėliau perklausyčiau namuose ir nusprendžiau pasinaudoti lotynų patarlę “Carpe Diem“. Ar naudojuosi Shazam? Taip tačiau labai retai, nes kaupdamas nereikalingus dalykus stiprinčiau egocentrizmą.

Paskelbta temoje Motyvacija, Pozityvus mąstymas, Žydrųjų vandenų strategija | Pažymėta , , | Parašykite komentarą

Ar išmoktą emocinį intelektą galime vadinti emociniu?

Pačiame termine “emocinis intelektas“ slypi antagonistinis prieštaravimas. Tai , ką vadiname “emociniu intelektu“, yra greičiau kairiojo smegenų pusrutulio bandymas suvokti ir pateisinti (racionalizuoti) dešniojo pusrutulio egzistenciją. Racionalus protas negali susitaikyti su reiškiniais, kurių negali išnagrinėti, aprašyti ir paaiškinti kaip veikia.

Šiandien egzistuoja du skirtingi požiūriai į emocinį intelektą.

Vienas iš jų teigia, kad emocinį intelektą galime išmokti. Išmoktas emocinis intelektas šlykščiausiai atsiskleidžia bankų klerkuose ir tinklinio marketingo agentuose. Jie plačiai šypsosi, demonstruoja dėmesį ir paslaugumą, kol siūlo prekę ar paslaugą. Tačiau tereikia klientui išreišti nepasitenkinimą ar nusigęžti nuo pasiūlymo, tučtuojau bendravimas pasikeičia – pasikeičia balso tembras, žvilgsnis tampa griežtu ir smerkiančiu. Čia reiktų kalbėti apie mulkinimą, prisidengiant emociniu intellektu, o ne apie emocinį intelektą.

Kitas požiūris kalba apie įgimtą emocinį intelektą. Berods, žinomas konsultatas S. Covey atvykęs skaityti paskaitos, buvo nustebintas viešbučio darbuotojų nuoširdumu ir paslaugumu. Jis pasiteiravo viešbučio direktoriaus, kaip jie išmoko darbuotojus, būti tokiais. Juos išmoko jų šeima, atsakė direktorius. Taigi direktoriui belieka nepadaryti klaidos įdarbinant.

Ką daryti tiems, kuriems karmą neleido gimti šiltoje, dvasingoje šeimoje? – Belieka išugdyti emocinį intelektą, kuris negali egzistuoti be jausmų, be atjautos. Ugdant emocinį intelektą, galime pasinaudoti metodais, kuriuos yra ištobulinęs budizmas: tonglenas, etc. Jie veikia net tuomet, jei budizmo filosofija yra mums svetima ar nepriimtina.

Informacija smalsiems. Atkreipkite dėmesį testai, skirti įvertinti išmoktą ir įgimtą emocinį intelektą iš esmės skiriasi.

a) Išmokto EQ testas:

b) įgimto EQ testas: http://www.talentsmart.com/products/emotional-intelligence-appraisal-mr.php

Paskelbta temoje Kūrybingumas, Prekės ženklas, Rinkodara, Žydrųjų vandenų strategija | Pažymėta , , | Parašykite komentarą

Kai neurorinkodara bejėgė: emociniai daltonikai

Viena kartą darbuotojas pasiteiravo, ar galėtų perdažyti savo kabinetą ryškiomis spalvomis. Sutikau, tačiau pasiteiravau, kodėl jam patinka ryškios, rėksmingos spalvos. “Esu daltonikas, skiriu tik labai ryškias spalvas ir neskiriu subtilių atspalvių. Pasteliniai tonai  man lyg juodai balta fotografija“ – paaiškino kolega.

Šiandien inirtingai diskutuodami apie emocinį intelektą, nepastebime, kad emocinis daltonizmas yra tapęs norma. Atkreipia mūsų dėmesį ir įkvepia tik rėksmigos spalvos, tragiški įvykiai, smurto scenos, skandalai, išviešintos svetimos paslaptys, iškrypimai, destruktyvus menas arba psichozių kankinami menininkai. Kodėl?

Įgimtas ir išugdytas egocentrizmas, verčia mus užsidaryti savo kiaute ir atsiriboti nuo pasaulio: mūsų žmogiška prigimtinę savybė atjausti degraduoja, emocinis kūnas surambėja, tampame “emociniais begemotais“. Mus pajėgia sujaudinti tik galingi gyvybės išsaugojimo ir pratęsimo instinktai: seksas ir mirtis.

Vienintelis dalykas, kurį mes išties valdome, tai mūsų dėmesys. Ne visi žino šią paslaptį , todėl daugumos dėmesys klaidžioja nevalingai. Tačiau net sąmoningos pastangos atgręžti dėmesi į subtilius dalykus – gamtą, sakralinę muzika ar tabyba, – dažnai baigiasi nusivylimu. Nedžiugina, pasakytų komiksų herojus Mikė Pukuotukas.

Muzikantams, rašytojams, filmų kūrėjams, žurnalistams, reklamos ir viešųjų ryšių specialistams iškyla klausimas: Pataikauti “begemotų“ skoniui, ar kurti tikrus šedevrus? Jei “pataikausi“ talentui, o ne rinkai, gali būti neišgirstas ir likti be pragyvenimo pajamų. Pasirinkimas visada skausmingas.

Per svoboda.org radiją teko išgirsti labai įdomų intervių su alternatyvaus džiazo prodiuseriu. Būvęs BBC darbuotojas įkūrė kompaniją ir leidžia alternatyvaus džiazo muzikos įrašus. Beje, tarybiniais laikais jam paslapčia pavyko išleisti žinomų Lietuvos muzikantų: Čekasino, Ganelino ir kt. įrašus.

Jis paminėjo, kad komercinė sėkmė džiazo pasaulyje paklūsta visai kitiems dėsniams, nei pop muzikoje. Pop muzika atitinka daugumos vibracijas, todėl sėkmingi atlikėjai lengvai pagarsėja, uždirba milijonus, bet akimirksniu nužengia užmarštin.

Alternatyvus džiazas pralenkia laiką ir atitinka mažumos skonį. Avangardinis džiazas subtiliai žadina šiuolaikinį žmogų iš “emocinio miego“. Komercinė sėkmė ateina palengva, sėkmingų atlikėjų pardavimai auga kasmet kylančia liniją. Jei tikitės pripažinimo ir sėkmės nedelsiant, šis kelias ne jums skirtas.

Panaši dilemą iškyla ir rinkodaros, reklamos ir viešųjų ryšių specialistams. Ar maitinti vartotoją rėksmingais šūkiais, apgaulingomis antraštėmis, sukrečiančiais vaizdais, o jis patyčias dar mokės pinigus? Ar kurti produktą, kuris ugdys vartotojo sąmoningumą ir turės išliekančia vertę?

Lao Dzė, kinų išminčius, tvirtina, kad kai imame diskutuoti apie moralė normas, reiškia, kad moralė yra degradavusi. Tagi turime pripažinti, kad ėmę svarstyti emocinį intelektą, sukiu pripažinome – kad emocnis intelektas mūsų visuomenėje yra degradavęs.

Šiandien rinkodaros, reklamos, viešųjų ryšių specialistams reikia pasirinkti, ar žadinti ir ugdyti vartotojo emocinį intelektą, ar skatinti žemuosius instinktus ir skubiai susigriebti pinigėlius. Žmonija bunda ir mentalinio manipuliavimo era palengva baigiasi. Man regis, bulvarinė spauda ir žiniasklaida jau šiandien neišgyventų, jei jos nemaitintų Kremliaus kišenė.

Visuomet slapta pasidžiaugiu, kai žlunga vulgari rinkodaros kompaniją. Reiškia artėja momentas, kai liausime nagrinėję emocinį intelektą ir emocinis intelektas taps prigimtine šiuolaikinio žmogaus sąvybę, kuria nebeteks stebėtis.

Paskelbta temoje Funky Inc., Pardavimai, Pozityvus mąstymas, Propaganda, Reklama, Rinkodara, Žydrųjų vandenų strategija | Pažymėta , , | Parašykite komentarą

Ar hipnozė gali pakeisti tautinį identitetą?

Valstybingumas prasideda piliečių prote. Norint sunaikinti ar pajungti valstybę, tereikia įsiskverbti į piliečių pąsamonę ir pakeisti jų įsitikinimus. Tiems, kas valdo žiniasklaidos kanalus, tai nesudėtinga padaryti.

Rezultatas akivaizdus. Rusija ilgai paslapčia nuodijo mūsų protus, todėl šiandien ne vienas lietuvis gėdijasi savo valstybės, baiminasi mistifikuotų globalistų ir pateisina Putiną.

Maskva visais būdais įtakojo mūsų pasaulėžiūrą, tam kad vieną dieną pareikštume norą pabėgti nuo Vakarų ir paprašyti prieglobsčio Rusijoje. Negausius vienišus anšliuso priešininkus neutralizuotų atvykęs iš Kaliningrado incognito rusų specnazas.

Deja, Maidanas sumaišė Putinui kortas: melas tapo akivaizdus, revanšistiniai planai iškilo į paviršių ir tik 5-oji kolona ar užsispyrę bukagalviai (“patrioidiotai“) mėgina tai ignoruoti arba neigti.

Mūsų politikai, VSD pagaliau susirūpino informacine Rusijos agresija ir perspėjo “liaudį“ apie gresiantį pavojų. Deja, išgydyti virusinę “proto“ ligą šimtą kartų sunkiau, nei nuo jos apsisaugoti.

Priešiška propaganda nėra matoma plika akimi, todėl mes linkę jos pavojaus nevertinti pakankamai rimtai. Dažniausiai, tik tie, kurie savo akimis matė radiacijos padarinius, rimtai vertina radiacijos pavojų.

Mūsų savimeilė verčia manyti, kad mes esame pakankamai protingi, ir galime pastebėti apgaulę. Deja, šiuolaikinės sąmonės manipuliavimo technologijos yra prartėję prie hipnozės efektyvumo.

Įvairiais būdais užmigdant sąmoningumą, keičiami mūsų įsitikinimai, formuojama mūsų pasaulėžiūrą, apie tai mums net nenutuokiant. Ypač parankios žiniasklaidos priemonės, kurios verčia sutelti visą mūsų dėmesį, pavyzdžiui, televizija.

Kad netaptume priešiškos propagandos auka, turime tobulėti – ugdyti budrumą, kritinį mąstymą, stebėti savimeilės pasireiškimus. Savimeilė, pagrindinis kabliukas, kuris mus įpainioja į profesionalių apgavikų pinkles.

Sakoma, šventa vieta tuščia nebūna. Taip ir mūsų smegenys. Jei mes esame susidarę tam tikrą nuomonę, pakeisti susiformavusius  neuroninius ryšius reikia pastangų. Antra, savimeilė mūsų “intelekualųjį turtą“ – įsitikinimus, žinias, pasaulėžiūrą – siekia invetorizuoti ir užpajamuoti. Todėl savimeilė labai nenoriai leidžia pakeisti įsitikinimus.

Valstybės mastu būtina kontrapropaganda. Piliečiai privalo sužinoti savo valdžios poziciją, įvykių interpretaciją anksčiau, nei jie pamatys per LifeNews ar kitą įžūlaus mulkinimo kanalą.

P.S. Draugas pasibaisėjo:“Girdėjai? Kokie ukrainiečiai žiaurūs? Nukryžiavo paauglį!“ Klausti iš kur sužinojo nevertėjo, salone transliavo TV Russia24. Supratau, kad diskusija bus beprasmiška. Jis apeliuos į informacijos šaltinius, kurių aš nežiūriu.

Paskelbta temoje Politika, Propaganda | Pažymėta , , , | Parašykite komentarą

Kodėl pirkdami žoliapjovę vadovaujamės protu, o rinkdami prezidentą – ne?

“Pasakykite, prašau, kiek bus 2 x 2? – O tai čia kaip? Perkant ar parduodant? “ {žydų anekdotas}

Daugelis žmonių pasižymi sveiku protu ir ji puikiai naudoja siekdami naudos. Štai pirkdami žoliapjovę, retas išsyk patiki reklamine informacija. Tūlas pirkėjas skiria laiką išstudijuoti techninėm chakateristikom, ar žoliapjovė patenkins jo poreikius, domisi eksploatacijos kaštais, kokios garantijos, ar gamintojas patikimas ir tesi pažadus . Daug lemia prekinis ženklas, kokio šalyje pagaminta ir draugų bei kaimynų atsiliepimai. Mielai pasinaudoja galimybę nemokamai išbandyti žoliapjovę. Sprendimas priimamas išsprendus optimizavimo uždavinį – didžiausia nauda prie mažiasių kaštų. Todėl dauguma pirkėjų lieka žoliapjove patenkinti ir nereikalauja pardavėjo jos pakeisti.

Kas vyksta daugumos žmonių galvoje, kai renkame prezidentą ar seimo narius? Pats “pirkimo“ procesas yra panašus, tačiau “nauda“ suvokiama skirtingai. Ką turiu omenyje? Jie siekia “paslėptos naudos“. O kas yra paslėpta nauda?

“Paslėpta nauda“ yra nauda, kurios mes siekiame nesąmoningai. Dažnai naudą neįmanoma išreišti vienu paramentru – pinigais. Nauda susideda iš daugelio komponentų – finansinių, emocinių, socialinio saugumo, santykių ir t.t.  Prisiminkite, juk malonu, kai teismas nuteisia kokį piktadarį ar apsivogusį valdininką. Todėl skleisti paskalas, dezinformaciją, keikti valstybinę santavarką ir politikus, verčia paslėptos naudos ieškojimas.

Kita vertus, netikėdami, kad mūsų dalyvavimas rinkimuose ar politiniame gyvenime gali įtakoti mūsų ar mūsų šalies gerbūvį, mes užimame aukos poziciją. Tuomet kyla naturalus klausimas, kodėl žmonės drąsiai ir kategoriškai reiškia savo nuomonę? Apie politiką, apie religiją, apie krepšinį… Jie įsitikinę, kad nedaro nieko bloga, nes “šuns balsas į dangų neina“.

Ar ištiesų taip yra? Matytamas kiek Putinas skiria pastangų pakeisti mūsų nuomonei, drįsčiau suabejoti.

 

 

 

 

Paskelbta temoje Politika | Pažymėta , , , , | Parašykite komentarą

Kas sieja masonus, žydus, gėjus ir Putiną?

“Нам нужен мир, и предпочтительно весь“.                                                                                                              Леонид Брежнев

Regis, kai 2005 m. Putinas ir jo aplinka nuspendė atgaivinti “велику державу“ – didžiają Rusijos imperiją – jis griebėsi visų jam žinomų KGB metodų. Šaltojo karo metais JAV ir Vakarų šalys jau buvo įgiję įmunitetą KGB veiklai ir KGB priemonės buvo operatyviai užkardomos, todėl SSSR spectarnybos negalėjo nevaržomai demonstruoti visų “sąmonės užvaldymo technologijų“.

Kai Vakarai nutarė suartėti su Rusija, o “Šarikovą“ pakviesti prie G-8 derybų stalo, Putinui ir jo galvažudžiams atsivėrė neregėtos galimybės. Jų rankose atsidūrė kortos, kurių jie net nesapnavo gauti į savo rankas.

Tučtuojau į apyvartą buvo paleistas visas KGB priemonių arsenalas: Vakarų politikų ir verslininkų papirkimai, šantažas, provokacijos, bankų aferos, finansinės piramidės, priedangos kompanijos, finansuojančios antivalstybinę veiklą, apmokančios dezinformaciją spaudoje ir perkančios rinkėjų balsus. Nesibodima griebtis ir oponentų nužudymų. Tačiau į atvirą konfrontaciją su Vakarais Putinas vis dar nedrįsta stoti.

“Skaldyk ir valdyk!“ – sako lotynų patarlė. Putinui reikia suskaldyti Vakarų visuomenę. Kartu Vakarų šalys – jėga, o po vieną įveikti Vakarų šalis Putinui – vieni juokai. Gal asmeniniam Kremliaus patriarchui Kirilui palaiminus jėgų persvara viena diena pakryps Rusijos naudai? – mąstė “provoslavas“ Putinas.

Štai čia į pagalbą Putinui ateina komercinės žiniasklaidos priemonės ir internetas. Vakarų valstybės informaciniame fronte Putinui pasipriešinti jau negali. Kovojant už “žodžio laisvę“ visi valstybiniai informacijos kanalai yra sunaikinti arba priklauso Rusijos priedangos įmonėms. Belieka atitinkamai “apdoroti“ vakariečių pasaulėžiūrą.

Savaime suprantama, Putinas suvokė, kad įtikinti mus aukšta Rusijos kultūra ir gerbūviu, nebus lengva. Todėl vyriausiasis Kremliaus propagandistas Surkovas formuluoja Kremlioaus propagandai kitus tikslus: įteigti vakariečiams, kad Rusijos valdovai – griežti, tačiau teisingi, tvirtai puoselėjantys visuomenės moralę bei nuosekliai ginantys aukštas krikščionybės vertybes (sic!).

Tačiau Surkovas supranta, kad vien pozityvių, tačiau melagingų lozungų kartojimo nepakaks. Baimė ir seksas – stipriausi prigimtiniai jausmai, kurie priverčia žmogų atsisakyti kritinio mąstymo. Atvirai propaguoti seksą netinka, nes prieštarautų Putino kaip moralės puoselėtojo įvaizdžiui, o štai įvaryti baimę vakariečiams – efektyvi juodųjų viešųjų ryšių strategija. Tuomet mes nešime kudašių nuo “vaiduoklių“ Vakaruose ir pateksime tiesiai į Rusijos “meškos“ glėbį.

Kuo išgąsdinti sočius vakariečius, jei jokių realių pavojų jų akiratyje nematyti? Propagandai – tai  ne kliūtis. Daugumos žmonių protas į vaizdinius reaguoja taip pat kaip į realiai egzistuojantį pavojų. Tereikia propagandai apeiti sąmoningumo barjerą ir įskiepyti “fantomus“ į mūsų pasąmonę. Štai čia Surkovo komanda pademonstravo didelį išradingumą.

Propagandos priemonėmis buvo formuojamas ne vienas “slaptas grėsmės šaltinis“, o kuriama ištisa seriją Surkovo komiksų:

a) Pasaulį valdo cinikai žydai, masonai, iliuminatai ir ufonautai. Jie neišpažįsta krikščioniškų vertybių, todėl kelia pavojų visai žmonijai. Jie veikia slapta. Nekenčia Putino ir KGB, nes jie žino jų paslaptis, ir vieninteliai budi pasaulio dorovės sargyboje;

b) Užsimaskavę finansininkais, politikais ir žymiais filantropais globalistai ranka rankoj su ateiviais iš kitų planetų (sic!) griauna tradicinę šeimą, skatina gėjų santuokas, vaikus prievarta atskiria nuo tėvų, skatina abortus ir eutanazija. Jų tikslas – sukurti paklusnių mankurtų visuomenę ir užvaldyti planetą Žemę;

c) Vakarų demokratinė santvarka yra atgyvenusi. Ji nepajėgi priešintis sąmokslininkų – masonų, gėjų, iliuminatų – destrukcijai. Tik autoritarinė valdžia gali veikti baisaus pavojaus akivaizdoje efektyviai ir sunaikinti “slaptus žmonijos priešus“;

d) Rytų Europos tautos yra sarmatai – vieno kraujo su rusais, todėl privalo paremti vieni kitus. O Vakarų Europos tautos yra savanaudžiai, pragmatikai, cinikai, jie niekina mūsų bendrą šlovingą praeitį ir dvasines vertybes;

e) Vakarų istorikai iškraipo ir klastoja mūsų bendrą istoriją. Vakarų politikų, istorikų nei vienu žodžiu negalima tikėti. Tik prorusiški portalai ir You Tube jūs galite rasti “ojektyvią“ informaciją;

d) Sarmatų žemės ypatingos, šventos. Tai ne Jeruzalės ar Bavarijos žemės. Todėl turime kuo greičiau pasipriešinti Eurointegracijai, nes unikali sarmato-tarybinė kultūra bus asimiliuota.

Šiose tezėse daug prieštaravimų, tačiau Kremliaus propaganda nėra skrupulinga detalėms. Daugelis mūsų piliečių nemoka kritiškai analizuoti informacijos, o painiava  juos tik dar labiau intriguoja.

Manau, kad šios propagandos strategijos įgyvendimas Putinui kainavo žymiai daugiau nei Sočio žiemos olimpiada. Ši strategija vis dar įgyvendinama, tačiau skubota Krymo aneksija labai pakenkė Surkovo planui. O Lietuvą, tikiuosi, išgelbėjo, nes dar metai kiti ir mes savanoriškai būtume paprašę Putino “stogo“ nuo globalistų.

Paskelbta temoje Politika, Pozityvus mąstymas, Propaganda | Pažymėta , , , , , , , , , | Komentarų: 3

Kas taikliausiai spjaudo į Lietuvą?

Iki 8-os klasės mokiausi klasėje, kurioje kartu mokėsi daug vaikų iš asocialių šeimų, nors tarybiniais metais tokios klasifikacijos nebuvo. Visos šeimos buvo “tarybinės”.

Moksleiviai laisvalaikį leisdavo gana orginaliai, tačiau vulgariai. Pavyzdžiui, pertraukų metu rengdavo spjaudymo varžybas. Kas iš kuo didesnio atstumo pataikys į ant lentos kreida nupieštą taikinį? Klasėje buvo du “talentai”. Vienas atskrenkštęs,  sėdėdamas galiniame klasės suole, net pataikydavo į metro radiuso apskritimą. Buvo ir “lūzerių”. “Lūzeriai” nenuspjaudavo toliau kaimyno suolo arba išsiterliodavo seilėmis drabužius. Iš jų kiti vaikai juokėsi ir negailestingai tyčiojosi.

Kai šiadien išvystu televizijos laidoje Viktortą Uspaskich, Rolandą Paksą, Bronių Bradauską ar kitą valstybės “kenkėją”, vis prisimenu spjaudymo varžybas. Tik taikinys kitas – Lietuva.

Nepasižymintys gudrumu ar “nesužaloti inteleko“ veikėjai – Vilius Kaikaris, Bronius Bradauskas, Arūnas Skardžius ir kiti panašūs į juos – nenuspjauna toliau savo rankovės. Daugelį žiūrovų tai kartu ir piktina ir džiugina.

Tik pamanyk kaip orginalu – spjaudymo varžybos!

Tačiau “čempionai” – Viktoras Uspaskich, Rolandas Paulauskas… – spjaudo į Lietuvą žymiai taikliau. Vienas kitas net naudoja panašią į Fosbiurį techniką – spjauna nusisukęs nuo Lietuvos, per savo galvą.

“Sportininkus spjaudalius” – suprantu. Profesionalai taip užsidirba pragyvenimui, mėgėjai – kovoja norėdami būti pastebėti. Nesuprantu “direktoriaus” ir “auklėtojų”.

Kai mūsų mokyklos direktorius sužinojo apie spjaudymo varžybas ir išaiškino “talentus”, privertė juos mėnesį valyti klasę. O pačiam organizuoti spjaudimo varžybas, direktoriui, regis, net į galvą neatėjo.

Paskelbta temoje Politika, Prekės ženklas, Propaganda | Parašykite komentarą

Kodėl Rusija invazija į Ukraina įvykdė rujos metu?

Mano draugas, įkvėptas kažkada populiaraus filmo “Lesi“, įsigijo škotų aviganį – koli veislės šunį. Šuo ilgą laiką buvo švelnus, draugiškas, paklusniai vykdė šeiminko ir namiškių komandas. Kai šuo paaugo staiga prasidėjo nesuprantami agresijos protrūkiai. Viena kartą metuose jis liaudavosi klausyti namiškių, šiebdavo dantis ne tik šeiminkui, bet ir skaudžiai grybšteldavo dantimis vaikus ir senelę. Ko tik nedarė draugas: bandė gražiuoju, kelis kartu sužėrė bizūnų, niekas nepadėjo. Prieš nuspręsdamas atsikratyti šuns, nusprendė kreiptis į šunų dresiruotojus.

Dresuotojams toks šuns, patino elgesys nebuvo naujiena. Pasirodo šeimą šuo traktuoja kaip gaują, kuriai vadovauja stipriausias patinas. Kai šuo subrendo, jis nusprendė pasitikrinti, kas čia stipriausias – kas turi vadovauti gaujai ir įgyti teisę pratęsti giminę. Kadangi draugas vadovosi žmogiškumo principais, jis nesugebėjo “įrodyti“ šuniui, kad ne fizinė jėga lemia padėtį civilzuotoje šeimoje ar visuomenėje.

Dresuotojai patarė, pasireiškus pirmam šuns agresijos priepuoliui, be gailesčio įkrėsti šuniui į kailį, tiesiog primušti šunį. Draugas nenorėjo tikėti dresiruotojų patarimu, tačiau išdrįso. Jau po kelių rimtų smūgių, šuo pasikeitė – tapo nuolankus, agresija išgaravo kaip nebūta. Tiesa, praėjus keliems mėnesiams jis dar pabandė nepaklusti senelei ir vaikams, tačiau atviros agresijos nedemonstravo.

Niekam nebuvo paslaptis, kad Kremliaus propagandistai formuoja Putino kaip Alfa Patino įvaizdį, – stiprus, galingas, seksualus, beatodairiškas, negailestingas…Žodžiu, ši savybių puoštė  priverstų žmogų gėrėtis kiekvienu sveiku ir stipriu gyvuliu – buliumi, liūtu, vilku…Tačiau melas ar sąmoninga dezinformacija visad turi du galus. Vienas galas nukreiptas į liaudį, kuria norima apkvailinti, tačiau kitas – į pačius melagius . Galų gale, įvyksta tai kas turi įvykti: propagandistai patiki savo melu, ir pradeda elgtis pagal scenarijų, kurį kalė kitiems į galvas.

Kaip šios įžvalgos galėtų padėti politikams?

Nors Putinas ir jo aplinka turi žmogiškų sąvybių, tačiau šiuo metu juos yra užvaldę gyvuliniai instinktai. Todėl kaip beskambėtų ciniškai, Putino elgesį geriau gali nuspėti žvėrių dresuotojai, nei Tomo Venclovos tipo intelektualai. O šunų dresuotojai su rujojančiu patinu pataria elgtis griežtai. Labai griežtai.

Paskelbta temoje Politika, Propaganda | Pažymėta , , , , | Parašykite komentarą