Šiandien mums sunku susivokti arba susikalbėti viešoje erdvėje. Pakanka paskaityti komentarus Delfi ar kitame internetiniame portale, kad suprastume, jog ginčai ar aistros kyla dėl nieko – tiesiog, mes visi skirtingai interpretuojame sąvokas. Drumztam vandenį geriau žvejoti, todėl juodosios propagandos (kokie čia dar viešieji ryšiai…) apologetai nenori, kad visuomenė susikalbėtų ir visapusiškai visus mus klaidina.
Teisinė valstybė – gerai ar blogai? Laisvoji spauda – gerai ar blogai? Rūpestis Lietuvas gamta – gerai ar blogai? ir taip toliau. Kad galėtume logiškai diskutuoti, pirmiausia turime apibrėžti sąvokas.
Teisinė valstybė – valstybė, kurioje rezonansinės bylos netyla tol, kol prokurorų stalčiuose dingsta įrodymai, liudininkai kelis kartus pakeičia parodymus, teisėjai viešumoje nesurezga logiško sakinio, nepriklausomybės akto signatarai yra nuoseklai persiokiojami.
Laisvoji spauda – kaip laisvoji meilė – laisva nuo moralės, tačiau parsiduodanti už pinigus. Teisingą informaciją skleidžianti už pinigus, o šantažuojanti, šmeižianti, meluojanti – už didelius pinigus. Korespondentai – juokdariai karaliaus dvare – nebaudžiami gali tyčiotis iš visų, išskyrus savo poną. Neliečiamųjų statusą garantuoja teisinė sistema, kuria dauguma Lietuvos piliečių nepasitiki.
Politinis skandalas – triukšmas masinėse informavimo priemonėse, kurį sukelia “politinis lavonas“, praėjus daug metų nuo skandalingo įvykio. Tautos išmintis sako: “Numiręs prisiminė persti“.
Taigi galima išanalizuoti daugelį mūsų visuomenėje kalboje vartojamų sąvokų. Sudarius atitinkamą žodyną, taptų lengva susikalbėti ir padaryti išvadas.
