Draugų į darbą nepriimu – sako Paulius Kovas. Ar ši nuostata teisinga?


Prieš keletą dienų teko dalyvauti leidinio BZN START inicijuotame renginyje “240 min įkrovos“.

Paulius Kovas, žinomas vadovas, verslo konsultantas ir kapitonas, pasakė: “Būdamas vadovu į darbą niekuomet nepriimdavau nei draugų, nei giminių“. Pasiteiravau: “Ar tarp Jūsų draugų bei giminių nėra gerų specialistų, gerų ir sąžiningų žmonių?“. Paulius Kovas ,žinoma, nesutiko, kad jo nuostata neteisinga, tačiau truputėli susimąstė.  Nes ši nuostata kvepia draugų ir giminių diskriminacija…

Žinome, kad dalis vadovų, ypač valstybinių įmonių arba didelių privačių korporacijų vadovų, garsėja priešinga nuostata – priimti visus draugus ir gimines. Jų ketinimas aiškus –  padėti “genčiai“ ir kartu sukurti lojalių “asmens sargybinių“ būrį. Valstybės, visuomenės ar akcininkų nauda jiems yra antro plano uždavinys. Tačiau nepriimti nei vieno draugo ar giminaičio, sąžiningo, gero specialisto… ?  Neturėti nė vieno draugo bendradarbio? Į rizikingą keliomę leidžiamės kartu su draugais, o į darbą – atskirai? Kodėl vadovas renkasi tokią nuostatą?

Kalbant apie verslininkų psichologinius stereotipus, kartais jie lyginami su vaisiais – kokoso riešutais, persikais ir t.t. Pavyzdžiui, amerikiečiai apibūdinami kaip persikai – švelnūs, minkšti iš išorės, tačiau kieti vidujė – kąsi, gali dantis išsilaužti…Paulių Kovą palyginčiau su kokoso riešutu: mandagiu, bet valingu, ryžtingu, kietu iš išorės, tačiau minkštu viduje. Žmogaus pasąmoningai tai žino ir bijo, kad sąvanaudiški draugai ar giminės, manipuliuodami jausmais privers jį priimti nenaudingus arba nesąžiningus sprendimus. Tačiau visiškai atsisakydamas draugų ar giminių paslaugų, juos diskriminuoja. Ar yra trečias kelias?

Taip. Būtina tapti vientisa asmenybe – tapti vienodu tiek išorėje, tiek viduje. Kaip ta pasiekti? Išpažinti dvasinių principų viršenybę prieš žmogiškus, žemiškus interesus.

Pabaigai anekdotas: Coca-Colo’s vadovai atvyksta į audienciją pas Romos popiežių ir sako: “Sumokėsim milijardą dolerių, jei Jūs maldoje “Tėve mūsų, kasdienės duonos…“ pakeisite kelis žodžius:  “Tėve mūsų, Coca Colos duok mums šiandien…“. Popiežius atsisako. Verslininkai išeina niurzgėdami: “Įdomu kiek popiežiui sumokėjo duonos kepyklos…?“

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Funky Inc., Žydrųjų vandenų strategija ir pažymėtas , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s